išžiūrėti

išžiūrė́ti, išžiū̃ri (išžiū̃ria, išžiū́ro), -ė́jo Š, KŽ, DŽ¹; R42,128, MŽ57,168, N 1. tr. gerai apžiūrėti, išžvalgyti: Dar kartą gerai išžiūrė́jo savo dovanas NdŽ. Turiu daug nuotraukų, čia visas išžiūrė́sim Kč. Išderėk, išžiūrė́k, parvežk ir uždirbt dar negali Skr. Norėjo greičiau išžiūrėti, pamatyti jame visa ir visa suprasti rš. Dangus tikrai aukštas, atodūsių pilnas – lig dugno neišžiūrėsi J.Marcin. | refl.: Dar išsižiū́rau, kap jiej padaryta Vlk. 2. tr., intr. žiūrint, dairantis išieškoti: Tei grynai išžiūrė́jau, ir niekur nėr Jrb. Išžiūrė́jau ir po stalu, visur Pns. Viskas išveizėta, išžiūrė́ta, ką tu, matysu, rasi Krš. Išžiūrėjo visus namus – nė kokių turtų nerado BsMtII163. Onytė išžiūrėjo visus kambarius ir jai parūpo pažiūrėti, kas yra uždraustajame kambaryje LTR(Rk). Boba viską išžiūri: tai balta, tai raudona, tai papilvė geltona KrvP(Srv). | Išnainėja, išžiū̃ri viralą ir nueina nusispjovęs Ds. | refl. tr.: Pėdų išsižiūrėti N. 3. tr. kurį laiką prižiūrėti: Du metu išžiūrė́jau mergytę, daba žiūrėsiu ir berniuką Pš. Aš jo mamą išžiūrė́jau Bgt. 4. intr. Q62, S.Dauk, Rtr daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos, atrodyti: Jaunai išžiūrėt B762. Senis tikt dreba, išžiūri labai nuvargęs BsMtII139(Klvr). Kas dobilas per daiktas, kaip jis išžiūr ir kaip galvijai jį, rods, ėda, tai jūs visi jau žinote K.Donel¹. Ir kaip menkai aš išžiūriu sulygus tekantį mėnulį TS1904,4. Steponas Gerevyčia teip puikiai pasirėdęs ir baisus išžiūri kaip angis, visas žėri kaip žarija Tat. Ale, brolyti, kaip tu šiandien man išžiūri? LC1883,1. Šitas daiktas labai bjauriai išžiūri TŽVI432(M.Jan). | refl. KI153: Tas arklys neblogai išsižiū̃ri; kaip tau, kaimynėl, rodos? Jnšk. Seniau karvėm vardai buvo duodami tokie, kaip katro išsižiū̃ria: Beragė, Beuodegė Kp. Kaip išsižiū̃ri, kūmutėle, tau šitie marškiniai? Jnšk. Kaip išsižiūrė́jo tas kunigas? BM130(Všk). Seniukas išsižiūrėjo lyg koks raganius: akys didelės, rausvos TS1904,2. Ale kaipgi dabar išsižiūr galiausiai ganyklos minkštos ir klampios K.Donel¹. Gana puikiai išsižiūrėjo ne per aukšti kalnai ir žalios lankos J.Šliūp. 5. refl. impers. [i]susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man išsižiū̃ria, ka jin buvo ne daktarė, o felčerė Žml. 6. tr. patikrinti: Visą Lietuvą išžiūrė́jo, o tokio kaimo taip ir nesurado NdŽ. Išžiū́ro butelius, kad nebūtų ingnybtas Rtn. Išžiūrė́siu pati, kur supuvęs Srj. Gražiai laužiau [grybus], išžiūrė́jau, kad nebūt kirmėlių Krsn. Kai mokytojas išžiūri, ištiria, kad klaidų nėr, tai ant rytojaus ataduoda tau Ppl. Kad Jaunius būtų prieš leisdamas ją visą išžiūrėjęs, išlyginęs, joje nebūtų … kelių mažmožių LTII320(J.Jabl). Du straipsniu man yra tekę išžiūrėti kalbos atžvilgiu J.Jabl. Žydai, sako, landūs žmonės, visur įsikiša, visą išžiūri TS1901,2-3. | Daržo bulbės beveik visos išžiūrė́tos Ėr. | prk.: Išžiūrė́sim kiekvieno šaknį (ieškosime buožių) Skr. ║ patikrinti sveikatą: Išžiūrė́jo muni, nėko nerado Krš. 7. tr. žiūrėjimu pasiekti kokį rezultatą: Lėlys gi netupi an kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiū́ro Pv. | Ką čia išžiūrė́si, ką išžiūrė́si, reik tujau imti i daryti Krš. Eik gult! Ką čia iš manę išžiūrė́si Jrb. Žiūrėjau žiūrėjau ir nieko gero neišžiūrė́jau Nmj. ^ Savo neturėdamas iš kito nieko neišžiūrėsi LTR(Ds). ║ priet. žiūrėjimu pasišaukti (apie mirusįjį): Jei pašarvotas numirėlis žiūri, tai jis iš tų namų dar vieną išžiūrės LTR(Vl). Jei numirėlis veizi viena akimi, tai jis da išžiūrės vieną žmogų, o jei abiem – du žmones rš. | prk.: Kad ugnis žiūri iš ugnavietės par visą naktį, tai ką nors išžiūrė̃s iš mūsų buto, t. y. mirs kas J. 8. tr. žiūrint sugadinti (akis): [Grėtė,] nubėgusi ant kalvelės ties pamariu, ir akis galėdavo išžiūrėti, kur dingo Mikiukas I.Simon. Marė tuo tarpu akių ko neišžiūrėjo belaukdama vyro V.Kudir. Akis išžiūrėjau jų likimą, jų gyvenimo sąlygas stebėdama Pt. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti